- labarytis
- labãrytis sm. (1)
1. antrosios vestuvių dienos rytą griežiamas maršas: Muzikos labãrytį sugrojo Dkš.
2. pirmieji marčios pusryčiai po vestuvių, patiekiami iš atsivežto maisto ir atsivežtuose induose: Ar gerą labãrytį marti atsivežė? Rdm.
◊ labãrytį dúoti pasveikinti (rytą): Išjodamas, mergužyt, labarytį duosiu; labarytį duosiu, kepuružę kelsiu RD183.
Dictionary of the Lithuanian Language.
